2011 m. kovo 17 d., ketvirtadienis

Ar Artūrui Zuokui pavyks laimėti 13-tą mandatą Vilniaus taryboje?

Ballot Papers at an Afghan Polling Station

Savivaldybių tarybų rinkimuose Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija, remiantis vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iškovojo 12 mandatų. Netrukus po to, koalicijos atstovai kreipėsi į VRK su prašymu perskaičiuoti rinkimų rezultatus, dėl šiuo metu naudojamos galimai neteisingos diskriminacinės mandatų skaičiavimo metodikos. Savaime suprantama, VRK atmetė prašymą, motyvuodama įstatymo nustatyta tvarka, todėl šiuo metu ruošiamasi kreiptis į Konstitucinį tesimą.

Kokie šansai laimėti 13-tą mandatą?

Apie šiuo metu galiojančią mandatų skirstymo tvarką savo tinklaraštyje pakankamai detaliai išdėstė Jonas Gavelis (vienas iš pastarosios koalicijos kandidatų į Vilniaus tarybą). Atmetus kelis lyrinius nukrypimus, naudojamas metodas turbūt yra vienas seniausių šiuolaikinės demokratijos istorijoje, dėl tos pačios priežasties galbūt ir ne pats geriausias. Tačiau viską apsunkina tai, kad matematiškai neegzistuoja teisingas mandatų skirstymo metodas, o tai, savo ruožtu, reiškia, jog metodo pasirinkimas yra tik susitarimo reikalas. Žinoma, visada galima ieškoti teisingesnio metodo iš neteisingų, tačiau skirtingi metodai susiduria su skirtingomis problemomis, todėl ne itin lengva objektyviai įvertinti metodo neteisybės mastą. Būtent dėl šios priežasties, gana skeptiškai vertinčiau galimybes ginčyti patį metodą.

Tačiau jei ne patį metodą, tai galbūt įmanoma pasiginčyti dėl detalių adaptuojant metodą Lietuvos respublikos savivaldybių tarybų rinkimams:

  1. Pirmiausia į akis krinta kvotos skaičiavimas, o tiksliau jos apvalinimas iki sveikųjų dalių. Kodėl tai daroma? Kad supaprastinti skaičiavimą? Šiais technologijų laikais metodikų paprastinimas dėl paprastinimo neturi prasmės, tačiau tai gali daryti lemiamą įtaką mandatų dalybose. Tokia mažytė smulkmena tam tikrais atvejais gali lemti, kad paskirstyti mandatai neatitiks proporcingumo kriterijaus. Toli gražu ne visi pasaulyje naudojami metodai atitinka šį kriterijų (kaip jau minėjau anksčiau, neegzistuoja vienareikšmiškai teisingas metodas), tačiau metodo modifikacijos privalo būti pakankamai motyvuotos.

  2. Kita problema, kurią įžvelgiu yra tai, jog partinis (arba priklausantis koalicijai) kandidatas, nesurinkęs reikiamo balsų skaičiaus pagal kvotą, turi papildomą šansą iškovoti mandatą lyginant likusius balsus, kai tuo tarpu pavieniams nepriklausomiems kandidatams tokia privilegija nesuteikiama. Tokiu būdu partijos bei koalicijos įgyja pranašumą pavienių nepriklausomų kandidatų atžvilgiu.

  3. Pagal dabartinę tvarką, pavieniai nepriklausomi kandidatai nedalyvauja likučių varžybose, tačiau kvotos dydis yra apskaičiuojamas įtraukiant ir pastarųjų gautus balsus, kas tiesiogiai lemia ir kiekvienai partijai tenkantį balsų likutį, kuriuo remiantis vėliau skaičiuojami likę mandatai. Tai nėra itin teisinga, nes, kandidatų nedalyvaujančių likučių dalybose, balsai nemotyvuotai koreguoja partijų bei koalicijų balsų proporcijas. Mano supratimu, teisingiau būtų, remiantis paskaičiuotomis kvotomis, išdalinti mandatus pavieniams kandidatams, o tuomet iš naujo perskaičiuoti kvotas, įtraukiant tik tuos balsus, kurie buvo atiduoti subjektams dalyvausiantiems likučių varžybose, t.y. partijoms, koalicijoms bei taip pat pavieniams kandidatams, dar neiškovojusiems mandato, jei šiems vis tik būtų leista dalyvauti likučių dalybose dėl 2-ajame punkte minėtos priežasties.

Turint omenyje situaciją Vilniaus miesto taryboje, 1-asis punktas atkrenta dėl pernelyg menkos įtakos rezultatams. Dėl 2-ajame punkte išvardytų aplinkybių, po vieną mandatą netektų "Valdemaro Tomaševskio blokas" bei partija "Tvarka ir teisingumas", o į jų vietą atsisėstų nepriklausomi kandidatai Darius Norkus bei Gintaras Tamošiūnas. Nesiimu spėlioti kuriam frontui jie būtų labiau naudingi, tačiau akivaizdu, jog tai koreguotų derybų planus dėl koalicijų Vilniuje. Na o remiantis 3-čiuoju punktu, A.Zuoko koalicija pagaliau visgi laimėtų 13-ąjį mandatą, atimant jį iš partijos „Tvarka ir teisingumas“!

Ką gi, įmanomi įvairūs scenarijai, tačiau tikimybė laimėti tiesioginės ar netiesioginės naudos egzistuoja. Kita vertus, net jei konstitucinis teismas ir įžvelgs šiokių tokių dabartinio metodo nekorektiškų detalių, jos yra labai subtilios, todėl mažai tikėtina, jog sprendimas bus griežtas ir įpareigojantis vykdyti pakeitimus jau šioje kadencijoje. Bet kaip sakoma, kas nerizikuoja tas negeria šampano! :)